2007 m.
Išleista J. Ivanauskaitės atminimui skirta knyga "Rytai - Vakarai: komparatyvistinės studijos VI", parengta Kultūros, filosofijos ir meno instituto (sudarytojas prof. A. Andrijauskas). Bemaž ketvirtį knygos sudaro skyrius "Jurga Ivanauskaitė kaip sociokultūrinis fenomenas".
"Rytai - Vakarai: komparatyvistinės studijos VI",
Vilnius, KFMI l - kla, 2007.
"Pasižymėdama įvairiais gabumais, puikia atmintimi, aštriu kritiniu mąstymu, įžvalgumu, turtinga vaizduote, sugebėjimu siurbti išorinio pasaulio įspūdžius, darbštumu, polinkiu į savianalizę, ji natūraliai ieškojo įvairių kūrybinės saviraiškos būdų ir per visą savo gyvenimą pakeitė daugelį kūrybinės veiklos sričių, kurios papildė vieną kitą ir suformavo savitą Jurgos fenomeną, kuriame jungėsi prozininkės, dramaturgės, poetės dailininkės, žurnalistės, fotografės, eseistės, kultūros antropologės ir kitos intencijos".
A.Andrijauskas. Jurgos Ivanauskaitės orientalistinė nomadologija, in: Rytai - Vakarai: komparatyvistinės studijos VI. - V.; 2007, p 60
"Žvelgdamas į Jurgos nueitą kelią, suprantu, kad savo orientalistinėmis ir humanistinėmis nuostatomis ji buvo unikalus mūsų kultūros reiškinys. Savo talentingomis Tibetui skirtomis publikacijomis ir knygomis Jurga mokė skaitytojus pagarbos kitoms tautoms, kitokių kultūrų tradicijoms, priartino prie Lietuvos šią autentiškos kultūros dar civilizacijos nenuniokotą, tačiau žiaurią kinų okupaciją priverstą kęsti šalį, ir kartu daugelį jos aistringų knygų įkvėptų lietuvių paskatino ten nuvykti".
P. Normantas. Keturis dešimtmečius trukusi Jurgos kelionė, in: Rytai - Vakarai: komparatyvistinės studijos VI. - V.; 2007, p 87.
2008 m.
Išleista knyga "Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai". V.: Tyto alba. Sudarė Dovilė Zelčiūtė.
"Žvelgdama į visą anksti nutrūkusį Jurgos gyvenimo kelią, sakyčiau, kad iš esmės jis buvo vientisas, nueitas atkakliai ieškant Meilės, Tikėjimo, Vilties. Tačiau jos charakteryje netrūko prieštaringų bruožų, Jurga galėjo būti švelni ir rūsti, patikli ir slapukė, rimtuolė ir lengvabūdė, intravertiška ir ekscentriška, nuolaidi ir užsispyrusi, net karinga. Jos santykis su pasauliu pirmiausia buvo jausminis, kartais egzaltuotas".
I. Korsakaitė. Jos kelias buvo vientisas, in: Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai. - V., 2008, p 47.
"Jurga Lietuvos pasaulyje neabejotinai išlieka žmogus, kuris kultūriškai reprezentavo Rytus, ir jos aktyvaus santykio analogų dabar kažin ar rasime ir Vakaruose. Ji buvo tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Ji pasirinko ne sausą intelektualizavimą, ne akademizmą, o kelią pro Rytus ir visa ką pateikė per asmeninę egzistencinę patirtį. Jurga mokėjo stebėti žmones, situacijas, visur sugebėjo įžvelgti žmogaus prigimties įvairovę. Nors būtų kvaila jos gyvenimo veiklą suvesti vien į Tibeto budizmo, kultūros reprezentavimą, bet ji ne tik buvo susikūrusi Tibeto kultūros konsulo Lietuvoje įvaizdį - ji tokia iš tiesų ir buvo".
A. Beinorius. Dvasinės piligrimystės kelias, in: Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai. - V., 2008, p 142.
"Per paskutinius savo gyvenimo metus ji, rodos, savaime artėjo ir artėjo prie Jėzaus. Kaip kartais iškyla seniai nugrimzdę mūsų kūdikystės dalykai, taip Jurgai išniro gyvasis Jėzus Kristus [...].Nebuvo jokio patoso, tik Jėzaus ieškojimas ir atradimas. Buvo tik gilėjančios ir gyvenimo taką vis siaurinančios kančios istorija, kurioje Jurga rado amžinąjį gyvenimą, nepraeinančios, nesugriaunamos, neatimamos meilės galimybę. Aš suprantu, kad lietuvių literatūra patyrė didžiulę netektį. Tačiau Dievo karalystė turbūt įgijo labai autentišką ir labai iškentėtą, šviesią, reikalingą istoriją, žmogų, žinią".
J. Sasnauskas. Kad Jėzaus ieškota, in: Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai. - V. ,2008, p 302-302.
"Ir ši šypsena buvo dar vieno fenomenalaus Jurgos talento liudytoja. Šypsena iš daugelio elementų. Šilumos, atvirumo, gudrumo, vidinės kultūros, gyvenimo džiaugsmo, susitaikymo su gyvenimu, koketiškumo, išminties. Jurga šypsojosi nuolat. Šypsena ir švelnus, bet pamatinis humoro jausmas jai, ko gero, buvo geriausi ginklai kovojant su nuoboduliu ir pilkuma. Su beprasmybe".
K. Navakas. Odė vijokliui, in: Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai. - V. ,2008, p 368.
"Gyvenu Niekeno žemėja. Nežinau, ar tai tik laikina žemė, ar uvertiūra į Didžiąją Tylą, tačiau šis neveiklumo ir tikslų neturėjimo tarpsnis man patinka. Esu visai patenkinta, kad iškritau iš, Cz. Miloszo žodžiais tariant, "kuprių lenktynių". Kita vertus, būtent dabar kur kas labiau užčiuopiu, užuodžiu ir tyrinėju būtį nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, kad pasaulis sumažėjo iki palatos dydžio, o kaleidoskopiškus tolimų kelionių peizažus pakeitė vienas ir tas pats vaizdas, kurį matau pro langą. Būna valandų ar net dienų, kai jaučiu absoliučią pilnatvę, galiu įžvelgti smulkiausias, mikroskopines pasaulio detales ir tobulą, Dievo persmelktą vientisumą".
Niekeno žemėje: Jurga atsako Donaldui Kajokui, in: Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai. - V., 2008, p 557.
2008 m. birželio mėn. 11 d.
Kaune Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta paroda "Jurgos pasaulis", kuri veikė iki spalio mėn. Parodos koncepcijos autorius ir rengėjas–muziejininkas Edmundas Kazlauskas. Dvejose muziejaus salėse eksponuotos Jurgos Ivanauskaitės knygos, rankraščiai, straipsnių ištraukos, fotografijos, dailės kūriniai, laiškai, asmeniniai daiktai, pamėgtų dailininkų kūrybos albumai, reprodukcijos ir kt. Viena vitrina skirta Jurgos vaikystei ir jos jaunystės metų kultūrinę aplinką primenantiems daiktams. Svarbią parodos dalį užėmė autentiški Jurgos budistines piligrimystes ir jos veiklą judėjime už Tibeto laisvę iliustruojantys eksponatai, taip pat Tibeto budistų religinio meno pavyzdžiai, pasiskolinti iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus. Ekspoziciją pagyvino Jurgą kaip žmogų geriau pažinti padedantys stendai "Jurgos dievoieška", "Jurga ir angelai", "Jurga ir katės". Daugiau kaip pusę visų parodoje buvusių eksponatų, paskolino Jurgos mama menotyrininkė I. Korsakaitė iš asmeninio šeimos archyvo. Maldomis išrašytą Jurgos "Angelo rūbą" paskolino J. Užkurnytė.
Parodos ekspozicija fotografavo J. Užkurnytė.
2009 m. vasario 18 d.
Vilniuje kino teatre "Forum Cinemas Vingis" įvyko dokumentinio filmo apie J. Ivanauskaitę "Šokis dykumoje" premjera (režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, antrasis režisierius Vytautas V. Landsbergis, prodiuserė Živilė Gallego).
Filmo kūrimo metu bendradarbiauta su prodiuserine kompanija "Fralita".
 |
ŠOKIS DYKUMOJE
(DANCE IN THE DESERT) Premjera: 2009 m. vasario mėn. Trukmė: 71 min Formatas: DV CAM Spalvotas Režisierius: Agnė Marcinkevičiūtė Antrasis režisierius: Vytautas V. Landsbergis Scenarijaus autorius: Agnė Marcinkevičiūtė Operatoriai: Vaidotas Digimas ir Audrius Kemežys Muzika: Raimondas Rašpoliauskas Montažas: Agnė Marcinkevičiūtė, Vaidotas Digimas Vaizdo post-produkcija: Vaidas Galinis Garso post-produkcija: Vidmantas Blažys Prodiuseris: Živilė Gallego Aktoriai: Birutė Mar, Jūratė Vilūnaitė (balsas už kadro), Gediminas Storpirštis (balsas už kadro). Filmą kurianti studija: FRALITA Filmo plakato autorius: Ignas Dzedulionis |
Filmo anotacija:
"Šokis Dykumoje" - dokumentinis biografinis filmas, pristatantis rašytojos Jurgos Ivanauskaitės gyvenimą, kūrybą ir visuomeninę veiklą. Todėl filmo siužetą sąlygoja Jurgos gyvenimo svarbiausių laikotarpių rekonstrukcija. Tam pasitelkiame gerai Jurgą pažinojusių žmonių liudijimus, vaizdo garso archyvinę medžiagą, taip pat šiek tiek vaidybinių intarpų, kur naudojami autentiški rašytojos daiktai. Svarbiausias filmo uždavinys – perteikti Jurgos Ivanauskaitės gyvenimo patirtį ir tokiu būdu įamžinti tas idėjas, įtakojusias daugybę jos amžininkų ir kurias ji paliko mums kaip kvietimą drąsiai ir beatodairiškai siekti dvasinio tobulėjimo.
Filmo ištraukas galima pasižiūrėti čia.
Visas filmas - žiūrėti čia.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
2010 m. lapkričio 17 d.
Šiauliuose, Šiaurės Lietuvos kolegijos bibliotekoje įvyko Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo apie Jurga Ivanauskaitę "Šokis dykumoje" peržiūra ir susitikimas su režisiere. Filmas sukėlė žiūrovams daug minčių, kurias jie surašė ant filmo plakato.
